Að vienas miðke tarp medþiø ðeðëliø,
Pakyla vëjas, tolumoje staugia vilkai.
Pilnaties ðviesa, vaizdai susilieja,
Virsmas á vilkà klaikiam staugime.

Kaþkur uþ jûrø mariø, kur baigiasi jûra,
Su mistiniu vëju per Tamsos Gelmes,
Eina vilkolakiai prie Pragaro Vartø,
Kur paslëpti lobiai auksu neákainojami.

„Meditacija su Vilko Runa
Uþpildo sàmonæ ir iðstumia visa kita.
Matau juodà Runà herbe ant raudonø durø,
Uþ ðiø durø stovi didþiulis vilkas,
Jis mano draugas, jis mano brolis,
Jis dalis manæs, jis tai að,
Jo kûnas tampa mano kûnu,
Jo kraujas tampa mano krauju,
Jo sàmonë – mano sàmone,
Jo instinktai – mano instinktais.“