Atlekia elnias, virš juru vandenu,
Sidabro kanopom ledus žemen skelia.
Devyniaragis, dvi žvaigždes akyse,
Pažadina vejus, parodo jiems kelia...
...Devyniaragis...
...Devyniaragis...
Atlekia elnias, virš kloniu ir mišku,
Prabudus iš miego ji sveikina žeme.
Devyniaragis, dvi žvaigždes akyse,
Jo kailis auksinis, jam lenkiasi medžiai...
...Devyniaragis...
...Devyniaragis...

Elnias, šakotais ragais,
Devynios karunos - dangaus žiburiai.
Auksu sužibo dangus,
Jis parneša saule ant savo ragu!

Ant pirmojo rago, ryškiausia šviesa,
Tai dega per amžius ugnis pirmaprade.
Devyniaragis, dvi žvaigždes akyse,
Ant rago devinto - kalviai kala...
...Devyniaragis...
...Devyniaragis...