Ir vël á mûðá traukiant mûs ginklai nerimsta;
Tik prieðo kraujas gali pergalæ nulemt,
Kovoj gyvenimas akimirksniu pavirsta
Auka Seniems Dievams...
Auka Seniems Dievams...
Kovoj gyvenimas akimirksniu pavirsta
Auka Seniems Dievams...

Ið mûðio gráþtantá mane varnai ramino,
Liepsna nuplovë mano kruvinas rankas,
Ði mano pergalë nebuvo paskutinë
Auka Seniems Dievams...
Auka Seniems Dievams...
Ði mano pergalë nebuvo paskutinë
Auka Seniems Dievams...

Vilkø balsais mane pakvies iðëjæ broliai,
Mirtis man kelià rodys á savo valdas,
Ðita naktis tikriausiai paskutinë
Auka Seniems Dievams...
Auka Seniems Dievams...
Ðita naktis tikriausiai paskutinë
Auka Seniems Dievams...